INFOSOFIJOS   SVETAINĖ

Šeimininkai   Algirdas Kancleris-Drapas ir

Algirdas A. Kancleris

kviečia apsilankyti ir pasisvečiuoti svetainėje.

Svetainė – sumaniųjų buveinė.

Lietuvių tautosaka

Vilnius – 2025

I DALIS: INFOSOFIJOS KONCEPCIJA

1 SKYRIUS: INFOSOFIJOS SAMPRATA

GERBIAMIEJI SVEČIAI

Sveikinu Jus, įžengusius į šią svetainę – infosofijos karalystę. Tikiuosi ji Jums patiks, nenusivilsite, neišeisite neperskaitę. Jums tikriausiai kils aibė klausimų. Infosofija – kaip pripažino vienas filosofas – sudėtinga teorija. O kas šiais laikais paprasta ir akivaizdu? Jeigu Jūs realybę matote kitaip – puiku. Nesidrovėkite tai pareikšti. Infosofija ne šventoji karvė, kurios negalima liesti. Kitamintystė yra vertinga, nes gali atkreipti dėmesį į netikslumus, papildyti   požiūrį į realybę.

Infosofija – dvilypė sąvoka. Ją sudaro informacija +  sofija. Kitaip – informacinė išmintis. Čia pabrėžiamas informacinis požiūris į realybę ir tobuliausią instrumentą žemėje – žmogaus išmintį. Dėl genetinių priežasčių, egzistencinių sąlygų, ugdymo metodų, autoorganizacijos netobulumo ir kitų priežasčių žmonių išmintis pasiskirsčiusi netolygiai. Sakoma: žmogus yra pats savo laimės kalvis. Bet prigimtis ir aplinka gali jam padėti ar pakenkti.

Infosofija – nauja, moderni, sisteminė pažiūra į realybę kaip valdymo objektą. Žmonija nuo seniausių laikų daro  įtaką realybei. Visas gyvenimas yra aktyvus poveikis natūrai – negyvajai gamtai ir kultūrai – gyvybei, žmogui ir žmonijai. Tik kosmosui kol kas mūsų įtaka menka, o jo poveikis mums – milžiniškas.

Infosofija nėra koks stebuklas ar iš piršto laužtas, atsitiktinis atradimas. Ji parašyta laisvamaniškai, nesilaikant akademonių kanonų. Tai yra integruota, iš 4 dalių sudaryta teorija. Žemiškąjį pagrindą sudaro lietuvių tradicinė pasaulėmata ir savikūrios Kaimo kultūros organizacija. Panoraminį požiūrį formuoja klasikinė filosofija.  Kibernetika kuria modernią informacinės valdymo sistemos paradigmą. Lietuvoje gimusi socialinė informatika atlieka visumos integracinę funkciją.

Šiai teorijai kelią rodo 7 švyturiai. Tai etikas Mozė, realistas Aristotelis, humanistas Jėzus Kristus, indukcininkas R. Dekartas, lietuviškos kilmės moralistas  I. Kantas, kibernetikas N. Vineris ir kosmovizionierius M. K. Čiurlionis. Kiekvienas savaip mato realybę, bet sudėjus jų pažiūras į vieningą visumą gaunama iškili panorama.

Koncepcija stovi ant tvirtų pamatų. Tai yra dėsniai, kurie apibrėžia realybę. Natūros dėsniai yra du: generalinis realybės dėsnis išreiškia realybės savaimingumą, o keturpolio – realybės bazinę struktūrą – statinę (medžiaga ir neutralija) bei dinminę (energija ir informacija). Realybės dimencijos – erdvė ir laikas – yra konstantos.

Kam infosofija reikalinga? VISIEMS! Gyvūnas skiriasi nuo lavono, nes turi veikiančią informacinę savivaldos sistamą. Informaciją jis naudoja pažinimui, prisitaikymui ir valdymui. Žmogus yra šaunuolis – sumaniai plaukia per informacijos vandenyną ir jame nepaskesta. Tačiau dėl informacijos stokos ar pertekliaus, realybės ir regimybės sutapatinimo bei daugėlio kitų priežasčių jis dažnai klysta. Pagrindinė klaida – objektyvios realybės sutapatinimas su iliuzija, mistika ir dezinformacija. Juk tiesa ir melas formaliai gali būti išreikšti vienodai – tokiu pačiu žodžiu, skaičiumi, garsu ar vaizdu. Informacijos vartotojas turi būti labai atsargus ir kritiškas, kad nepasiduotų klaidinimui.

Gyvename moderniame informacijos amžiuje. Todėl visi turime būti sumanūs, daugiažiniai, išmintingi. Svarbu sukurti savo informacinį skydą – vertybinę pasaulėžiūrą ir pasaulėmatą. Ji turi būti pagrįsta tradiciniu patriotiniu mąstymu, europine kultūrinės raidos patirtimi ir blaivia ateities įžvalga. Kitaip prarasime savo brangią, sunkiai iškovotą nepriklausomą valstybę, tautinį savitumą ir patogią vietą Europoje ir Pasaulyje.

Infosofijos svetainė skatina visus gyventi be pykčio, nes jis grožiui kenkia. Venkime neapykantos, keršto, pavydo, apkalbų. O ypač juodosios savigraužos, nes ji vėžio ligos bendrininkė. Atmeskime melą – tą minkštąją galią, kuri sugeba nugalėti kietąją. Gudri propaganda informacinėje tuštumoje veikia kaip narkotikas. Matome kas dedasi Rusijoje: liaudis paklusniai tyli, nes tiesą pasisavino V. Putino diktatūra.

Kaip  mano gyvenime atsirado infosofiją?   Iš smalsumo. Gimiau kaime, bet lietuviškoje inteligentų šeimoje. Pergyvenau penkias valdžias. Lankiau 9 mokyklas. Su pagyrimu baigiau Vilniaus universitetą. Maskvoje po neakivaizdinės aspirantūros parašiau disertacinį darbą, bet  vadovas, negavęs kyšio, į jį net nepažvelgė, o katedra nerekomendavo gynybai.  Du kartus į mane šovė, bet nepašovė. Du kartus išmetė iš darbo, bet išgyvenau. Du kartus buvau ant bedugnės krašto, bet išlikau. Sovietmečiu JAV mokslinėje konferencijoje kilo egzistencinis klausimas: pasilikti ar sugrįžti? Grįžau, nes Sąjūdžio gretose reikėjo ginti Tėvynę. Vieni sakė – kvailys, kiti – išdavikas. Dabar džiaugiuosi nusprendęs teisingai. Visą tą laiką mane kankino Kodėliuko klausimas: KODĖL taip yra? Atsakymą radau negreit.

Pirmoji pažintis su informacija įvyko 1964 m. kovo 31 dieną. Komandiruotės metu Talino knygyne pamačiau W. Pleto knygą rusų kalba “Strateginės žvalgybos informacinis darbas. Pagrindiniai principai“. Šioje monografijoje buvo suformuota informacijos samprata ir jos pritaikymas konkrečioje veikloje. Man atsivėrė akys. Aš į viską pradėjau žiūrėti pro informacijos prizmę.  Lietuvoje sukūriau socialinės informatikos kompleksą. Juo susidomėjo 8 užsienio valstybių specialistai ir paskelbė 20 atsiliepimų spaudoje. Ilgi apmąstymai ir intuicija atvedė į infosofiją. Tačiau ji buvo neįdomi. Nors daugelį kartų beldžiausi į valdiškas duris, bet veltui. Todėl nutariau sukurti šią svetainę  visiems – apsėvusiems ir basiems. Tai spaudai ruošiamos  monografijos preprintas.

Dabar padarykime nedidelę proto pramankštą. Prieš daugelį metų informatikos pagrindų mokomosios televizijos dalyviams buvo pateikti šie klausimai:

  1. Kada 2 kart 2 nelygu 4?
  2. Ar procentai tarpusavyje yra lygūs?
  3. Kokią savybę privalo turėti gudrus melagis?

Viktorinos tikslas buvo skatinti nedogmatinį, nebanalų mąstymą. Gauti atsakymai nustebino ir prajuokino.

O ką galvojatę Jūs, mieli svečiai?